bitninkas

bìtninkas (-nykas), -ė smob. (1, pl. ir col. 3^b) 1. Pl žr. 3 bitininkas 1: Miršta bìtnykas, miršta ir bitės Rm. 2. bendrų bičių turėtojas: Sugavau tavo spiečių, būsim bìtnykai Kp. Suvažiavo bitnykaĩ, medų ims Rm. 3. bičiulis, draugas: Jis mano geras bìtnykas Rm. Jie visi bitnykaĩ, eina iš vieno Ėr.